Prieš trejetą metų Mažeikiuose susikūręs bendravardžių Biručių klubas vienija apie pusšimtį šiuo lietuvišku vardu pavadintų moterų, kurios ne tik nepamiršta savo vardadienio, bet ir domisi viskuo, kas susiję su šiuo vardu. Svarbiausias jų tikslas – lietuviško vardo propagavimu prisidėti prie mūsų krašto istorijos išsaugojimo.
Susibūrė atsitiktinai
Pasak vienos iš klubo įkūrėjų, Mažeikių rajono vaikų našlaičių ir senelių globos namų direktorės Birutės Vaičkienės, idėja kurti klubą gimė visiškai atsitiktinai, kai susitikus su bendravarde Birute Traubergiene ir pasveikinus vienai kitą vardo dienos proga, nuskambėjo mintis, kad gal reikėtų įkurti Biručių klubą. Tų pačių 2013 m. birželį idėja materializavosi susitikusios 12 Biručių įkūrė klubą, susipažino ir pritarė pagrindiniam tikslui – lietuviško vardo propagavimu prisidėti prie mūsų krašto istorijos išsaugojimo: gal prisimenant iškiliąją moterį – Lietuvos kunigaikštienę Birutę – ir pasirenkant lietuviškus vardus bus pagerbtas ir protėvių atminimas. Taip pat numatyta švietėjiška veikla bei galimybės atitrūkti nuo kasdienių darbų, rūpesčių, atrasti naujų draugų, pasidalinti savo mintimis.
Baigia išnykti
Klubo narės pirmiausia pasidomėjo, kiek mergaičių per metus suteikiamas Birutės vardas. Rezultatai, pasak moterų, nuvylė, nes Birute pavadinamos vos 1–2 mergaitės, o kartais ir nė vienos.
„Toks gražus lietuviškas mūsų vardas, o beveik baigia išnykti, – apgailestavo B. Vaičkienė. – Juk šį vardą nešiojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio žmona, žymiausio Lietuvos valdovo Vytauto motina. Birutė (1331–1416) kilusi iš mūsų krašto, iš Palangos, iš žemaičių bajorų giminės. Iš pašaukimo ji tapo vaidilute Palangoje, ant šventojo kalno saugojo šventąją aukuro ugnį. Tai charizmatiška asmenybė. Jos grožis, gerumas, kilnumas, dorybės privertė žmones dar ilgai apie ją kalbėti.“
Pasak klubo vadovės, Birutės vardu vadinamos gatvės, Birutės kalnas, Birutės parkas Palangoje. Lietuvos kariuomenėje yra Birutės vardo batalionas, kuriame atkurta ir Birutiečių draugija. Vilniuje veikia lopšelis-darželis „Birutė“. Pirmoji tautinė Mažosios Lietuvos visuomeninė lietuvių draugija, įkurta 1885 m., taip pat vadinosi Birutės vardu. 1911 m. Šiauliuose pradėjo veikti saldainių, šokolado, marmelado ir kavos fabrikas „Birutė“. Birutės vardas skamba dainose ir eilėraščiuose. „Birutė“ – pirmoji Lietuvos nacionalinė opera, sukurta miko Petrausko, seniausia istorinė daina, kurią 1823 m. sukūrė buvęs Napoleono armijos lietuvių pulko karys, 1831 m. sukilimo dalyvis raseiniškis Silvestras Valiūnas.
„Tai tik keletas momentų, kurie byloja apie Birutės vardo išsaugojimą, – sakė B. Vaičkienė. – Negi nuo senų senovės minimas šis gražus lietuviškas vardas išnyks?“
Vykdo įvairią veiklą
Susibūrusios į klubą, moterys pirmiausia kreipėsi į Bažnyčią ir Civilinės metrikacijos darbuotojus su prašymu, kad klubo narės būtų informuotos, jei pasitaikytų atvejų, kad naujagimėms būtų suteiktas Birutės vardas. Taip pat jos kasmet kartu švenčia savo vardadienį, sveikina garbaus amžiaus varduvininkes. Pasveikinta žinoma dainininkė Birutė Petrikytė.
Klubo narės mėgsta kartu keliauti. Jos pabuvojo Palangoje, ant Birutės kalno, lankėsi Šiaulių saldainių fabrike, kuris anksčiau vadinosi „Birute“.
Į klubą susibūrusios Birutės renka informaciją apie viską, kas susiję su šiuo vardu, pasakoja apie savo klubą rajono gyventojams ir kviečia į jį visas rajono Birutes.
Birutė Šneideraitienė
VšĮ „Mažeikių laikraštis“ direktorė, Mažeikių r. laikraščio „Būdas žemaičių“ vyr. redaktorė
