Didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – sumokami mokesčiai yra naudojami išlaikyti mažesnius miestus ir rajonus. Kai kur net ketvirtadalis savivaldybės biudžeto pajamų atkeliauja iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos perskirstyto gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
„Rajonų gyventojui, perskirsčius savivaldybių biudžetą, tenka vidutiniškai po 130 eurų, – teigia LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas. – Mažesnėse gyvenvietėse ši suma dar didesnė.” Anot LLRI tyrimo, jei šiauliečiui ir panevėžiečiui tenka tik apie 30 eurų, tai Kalvarijos ir Zarasų rajono gyventojui- jau po 200 eurų.
„Pajamų perskirstymo Lietuvoje yra labai daug. Daugiau uždirbantys žmonės išlaiko mažiau uždirbančius. Bet tas pats vyksta ir miestų lygmeniu”, – tyrimo įžvalgomis dalijasi Ž. Šilėnas.
Anot jo, dėl perskirstymo susidaro paradoksali situacija. Didžiųjų miestų gyventojams lieka mažiau lėšų nei rajonų gyventojams. Kitus šelpiančio Vilniaus miesto gyventojui tenka 674 eurai savivaldybės biudžeto išlaidų, o šalies vidurkis – 776 eurai. „Turime situaciją, kuomet davėjui lieka mažiau nei gavėjui, – stebisi Ž. Šilėnas.- Kodėl klaipėdietis, kuriam tenka tik 758 eurai, turi remti pvz., Neringos ar Birštono gyventoją, kuriam tenka atitinkamai 3062 ir 1706 eurai?”
Pasak LLRI, toks perskirstymas sukelia ir ilgalaikių problemų. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybės po perskirstymo atsiduria blogesnėje finansinėje situacijoje nei remiamos savivaldybės. O pinigus gaunančioms savivaldybėms mažėja paskatų ieškoti savarankiškų ekonominių, finansinių ir socialinių problemų sprendimo būdų.
Visą tyrimą galite atsisiųsi čia: http://www.llri.lt/naujienos/ekonomine-politika/faktai-ir-analize-tarpbiudzetinis-gyventoju-pajamu-mokescio-perskirstymas/lrinka
Žilvinas Šilėnas
Lietuvos laisvosios rinkos institutas
