11.8 C
Birštonas
2024 / 05 / 03

Ekspertai: šiuolaikinei kartai reikia mokslo be barjerų

Ar jau skaitėte?

Zvirdauskas
Kauno technologijos universiteto Inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas.

„Kaip manote, kas greičiau įsisavina naujausias technologijas – moksleiviai ar mokytojai?“, – retoriškai klausia Kauno technologijos universiteto (KTU) Inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas. Jei vis dėlto abejojate, atsakymas – moksleiviai. Šiuolaikinei kartai įdomūs patys aukščiausi mokslo pasiekimai – tai juos motyvuoja. Tačiau, pasak D. Žvirdausko, moksleiviams reikia mokslo be barjerų, t. y. populiaraus, greito, interaktyvaus mokslo pasiekimų pristatymo.

- Reklama -

Įvairius tyrimus apibendrinančiame žurnalo „Journal of Science Education and Technology“ straipsnyje (2008) teigiama, kad mokslo muziejų, mokslo populiarinimo ekspozicijų lankymas moksleiviams sukelia norą sužinoti daugiau, aktyvina mąstymą, leidžiant susieti jau turimas žinias su nauja patirtimi.

„Kaip Didžioji Britanija tapo viena iš galingiausių valstybių pasaulyje? Skautų organizacija nuo mažų dienų vaikus supažindino su pačiais svarbiausiais visuomenėje vykstančiais dalykais gyvai, per praktiką. Tas pats turi vykti ir su mokslu“, – pasakoja D. Žvirdauskas.

Pasak jo, daugelis šiandieninių moksleivių užaugs didžiais mokslininkais, galbūt net taps Nobelio premijos laureatais, tačiau juos į mokslą reikia „įvesti“ – supažindinti per tiesioginį kontaktą su mokslo atradimais.

Sudėtingiausi išradimai grįsti mokyklinėmis žiniomis

Kivaras
KTU gimnazijos direktorius fizikas Tomas Kivaras.

„Mokiniai dažnai manęs klausia: „ką galima veikti baigus fizinius ar tiksliuosius mokslus?“. Puikus pavyzdys – Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (CERN). Tai – didžiausia pasaulyje dalelių fizikos laboratorija, o moksleiviams to ir reikia. Visus žmones domina sėkmingi pavyzdžiai“, – teigia KTU gimnazijos direktorius fizikas Tomas Kivaras.

- Reklama -

Kaip moksleivius sudominti tokiais sudėtingais išradimais, kaip Didysis hadronų greitintuvas? „Net ir toks sudėtingas prietaisas veikia dėl paprastų, mokykloje nagrinėjamų, fizikos dėsnių, tokių, kaip Lorenco jėga ar elektrinis laukas. Vadinasi, svarbi yra idėja ir jos siekimas darbu“, – atsako T. Kivaras.

Diskusijos sukelia norą sužinoti daugiau

Tyrėjai nustatė, kad nors susipažinimas su mokslo pasiekimų ekspozicijomis ir nepadidina turimų žinių kiekio, tačiau turi milžinišką motyvacinį poveikį – skatina jaunus žmones bendrauti tarpusavyje mokslo tematika, ieškoti papildomos informacijos.

Edukologų pateikiamas rekomendacijas mokytojams – suteikti galimybę moksleivių diskusijoms mokslo ekspozicijos erdvėje – bus galima išbandyti vasario 18 d. 14 val. duris atversiančioje CERN kilnojamoje parodoje KTU „Santakos“ slėnyje (K. Baršausko g. 59, Kaunas).

- Reklama -

„Sunku pervertinti parodoje reprezentuojamą CERN veiklą – tai politinis, socialinis ir kultūrinis projektas, kuriame šalys suvienija jėgas bendram žmonijos progresui. Laboratorijos veikla suartina kultūras, nes daugybės pasaulio tautų mokslininkai dirba šioje unikalioje laboratorijoje“, – mano D. Žvirdauskas.

Didžiosios mokslo organizacijos, tokios, kaip CERN, mokslo populiarinimo veikloms skiria nemažą savo biudžeto dalį. Didžiausioje pasaulyje dalelių fizikos laboratorijoje, kurioje dirba apie 2,5 tūkst. darbuotojų, veikia nuolatinė ekspozicija, o kilnojamoji – keliauja po įvairias Europos šalis.

Labiau pasitiki, kai supranta mokslą

Lietuvos mokslų akademijos 2014-aisiais parengtoje galimybių studijoje „Mokslo muziejus (centras) Lietuvoje“ teigiama, kad pasaulyje veikia beveik 3 tūkst. mokslo centrų, kuriuos kasmet aplanko daugiau nei 300 mln. lankytojų. Lenkijoje įsikūrusiame Koperniko muziejuje, kuriame yra ir vienintelis pasaulyje robotų teatras, kasmet apsilanko 400 tūkst. žmonių, Helsinkio interaktyvaus mokslo centro lankytojų srautas – 300 tūkst. per metus.

Ar mokslas nenukenčia nuo to, kad muziejuose ir populiariuose mokslo centruose pristatomose ekspozicijose yra supaprastinamas, išverčiamas į „žmonių“ kalbą?

„Ar mokslas gali nukentėti nuo to, jog sektini pavyzdžiai paskatins dar kelis protingus moksleivius savo ateitį susieti su moksliniais tyrimais?, – klausimu į klausimą atsako T. Kivaras. – Šaunu, kai sudėtingi atradimai pateikiami paprastai. Manau, mokslininkais ar inžinieriais, kurie geba tai padaryti, labiau pasitiki ir jų išradimus kasdien naudojantys žmonės“.

Pasak KTU gimnazijos direktoriaus, mokslo populiarinimo veikla griaunamas ir stereotipinis mokslininko, kaip nuobodaus, į knygas įsikniaubusio žmogaus, įvaizdis, o tokia karjera labiau traukia jaunus talentus.

Didžiausios pasaulyje dalelių fizikos laboratorijos CERN parodą „CERN in Images“ ir interaktyvią instaliaciją „Interactive LHC Tunnel“ KTU „Santakos“ slėnyje bus galima aplankyti vasario 18-kovo 2 d.

Eglė Šliurpaitė
Viešųjų ryšių projektų vadovė
Kauno technologijos universitetas

- Reklama -

Chirurgas įspėja apie plačiai pasaulyje paplitusią ligą: net 80 proc. atvejų paveldima genetiškai

Venų ligos – vienos plačiausiai paplitusių ligų pasaulyje. Kas ketvirta pasaulio moteris ir kas šeštas vyras turi veninį kraujotakos nepakankamumą. Pasak sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ kraujagyslių chirurgo Narimanto Markevičiaus, svarbu laiku atpažinti sveikatos sutrikimus...

Atsirado blusų? Patarimai, ką daryti

Šiltas ruduo padidino blusų aktyvumą, kenkėjų kontrolės ekspertai jų aptinka ne tik rūsiuose, namuose, kur laikomi gyvūnai, bet ir vaikų darželiuose, gamybinėse patalpose bei viešuosiuose tualetuose. Ką daryti, jei patalpose pastebėtos blusos? „Blusos gali tapti...

Imuninė sistema: reaguoti ir nereaguoti

Prasidėjo ruduo, artėja žiema. Imame sukti galvą, kaip galėtume išvengti daugybės ligų ir išgirstame skambų patarimą: stiprink imunitetą. Visgi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorė, imunologė dr. Aurelija Žvirblienė nesižavi imuniteto stiprinimo...

Fizinis aktyvumas, smegenų lavinimas ir miegas – svarbiausi būdai, padedantys gerinti atmintį

Atmintis – gyvybiškai svarbi žmogaus gyvenimui. Dauguma situacijų, kai ką nors pamirštame, eikvoja mūsų laiką ir kelia įtampą. Didėjant informacijos srautams, greitėjant gyvenimo ritmui, nemažai žmonių skundžiasi suprastėjusia atmintimi. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė....

Kiek laiko automobilį verta drausti kasko?

Rugpjūčio mėnesį net kelissyk siautusi stichija negailėjo nei pastatų, nei automobilių. Pastarųjų savininkams audrų padaryta žala sudarė kone pusę visų registruotų žalų. Tačiau į draudimo išmokas pretenduoja tik tie, kurie apsidraudė automobilius kasko draudimu....

Falafelių dienos proga kulinarė siūlo jų pasiimti į pikniką: patiks skubantiems (receptas)

Falafelių dienos proga kulinarė siūlo jų pasiimti į pikniką: patiks skubantiems (receptas) Traškūs išorėje ir minkšti viduje – avinžirnių falafeliai užkariauja ne tik veganų virtuves: tradicinis Artimųjų Rytų ir Viduržemio jūros šalių patiekalas puikiai pritaikomas...

„Paysera“ Europos klientams pristato šaltibarščių spalvos mokėjimo kortelę

Lietuviška finansinių technologijų įmonė „Paysera“ pristatė šviesiai rožinę, arba tiksliau sakant, lietuviškų šaltibarščių spalvos „Visa“ mokėjimo kortelę. Tai yra trečioji naujo dizaino mokėjimo kortelė nuo praėjusių metų pavasario, kai įmonė pristatė naują logotipą ir...

Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose ir užtikrinti tinkamą temperatūrą?

Kondicionierių galima rasti kone kas penktame Lietuvos bute ar name. Dar penktadalis savininkų teigia artimoje ateityje planuojantys jį įsirengti – tokias tendencijas atskleidžia gyventojų apklausa. Visgi ekspertai pastebi, kad ne kiekvienas gyventojas išnaudoja tokius...

Kodėl ir kaip dovanojame sužadėtuvių žiedus?

Sužadėtuvių žiedas yra daugiau nei tik papuošalas. Jis simbolizuoja svarbų pažadą poros santykiuose. O ar kada pagalvojote, kodėl dovanojame būtent deimantais papuoštus žiedus? Sužadėtuvių žiedų istorija prasidėjo labai seniai, tačiau jų populiarumas stipriai išaugo,...

2021 metų vestuvinių žiedų tendencijos: kas laukia ateinančiais metais?

Galima neabejoti, kad 2021 m. vestuvių tendencijoms įtakos turės Covid-19 pandemija ir 2020 m. karantinas. Šiais metais tūkstančiai jaunųjų ir jaunikių buvo priversti atšaukti ar atidėti savo vestuves, daugelis su mintimi, kad jų 2021...

Prancūzija gelbės Amazonės miškus: rengiasi riboti sojos naudojimą

Jau apribojusi palmių aliejaus naudojimą degalams, Prancūzija ruošiasi žengti kitą žingsnį gelbėjant atogrąžų miškus. Agentūros „Platts“ šaltinių duomenimis, iš biodegalams naudojamų žaliavų sąrašo Prancūzijos Vyriausybė nuo 2021 m. ketina išbraukti sojų aliejų. Dėl augančios sojos...

Su stereotipais kovojanti regbininkė sūnus moko pagarbos

„Regbis man primena gyvenimą: kad ir kiek tave griautų, privalai atsistoti“, – sako Lietuvos moterų rinktinės žaidėja ir vaikų regbio trenerė Austėja Minkevičiūtė. Jaunos moters lūpomis kalba patirtis, būtent regbis jai padėjo atsitiesti po...

Teismas nepatikėjo taksi vairuotojo versija dėl keleivės sužalojimo

Klaipėdos apygardos teismas atmetė nuteistojo apeliacinį skundą ir konstatavo, jog taksi vairuotojas pirmosios instancijos teisme nuteistas pagrįstai – jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, jis įpareigotas per visą bausmės laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios...

Penki mitai, trukdantys jaunimui pradėti laiku taupyti pensijai

Kasmet Lietuvoje į aktyvią darbo rinką įsilieja tūkstančiai jaunų žmonių, kurie pradeda gauti pirmąsias savo reguliarias pajamas ir dažniausiai jas skiria einamosioms išlaidoms padengti. Tai, kad ilgalaikiai finansiniai tikslai paprastai atsiduria antrame, o gal...