Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies ir gerklės (ANG) ligų centre veikia modernus otoneurologinių tyrimų kabinetas, kuriame diagnostinė įranga – kompiuterinė posturografija – kol kas yra vienintelė Lietuvoje. Kaip teigia Santariškių klinikų gydytoja otoneurologė Aistė Paškonienė, tai vienas iš naujesnių tyrimų, daugeliu parametrų objektyviai įgalinantis įvertinti pusiausvyrą ir pusiausvyros pažeidimus otologijoje, neurologijoje, sporto, karo medicinoje, aviacijoje, geriatrijoje, reabilitacijoje ir kitose medicininėse specialybėse. Vienas svarbiausių posturografijos pritaikymų yra objektyvus pusiausvyros sistemos susirgimo, dinamikos ar gydymo vertinimas.
Kitas tame pačiame kabinete atliekamas tyrimo metodas yra naudojamas galvos svaigimų diferencinėje diagnostikoje. Tyrimo metu, specialios infraraudonųjų spindulių kameros pagalba yra atliekami įvairūs testai (kalorimetrija, provokaciniai mėginiai), įvertinamas periferinės pusiausvyros analizatorius – labirintas, pusratiniai kanalai, jų funkcija, pažeidimo pusė ir pažeidimo gylis. Tai vienas iš plačiausiai taikomų objektyvių tyrimų galvos svaigimo diagnostikoje tiek neurologijoje, tiek otorinolaringologijoje.
Dar vienas, pats moderniausias įrenginys – tai rotacinė kėdė, kurioje pacientas tiriamas tamsoje, su prifiksuota kamera. Jis yra sukiojamas į skirtingas puses, skirtingų dažnių lygyje. Sekami, stebimi ir įrašomi akių judesiai, kuriuos apdoroja kompiuterinė sistema ir pateikia grafikus mūsų analizei. Šis testas taip pat atliekamas pacientams, kenčiantiems nuo galvos svaigimų, diferencijuojant tų svaigimų kilmę. „Rotacinės kėdės testas yra kol kas analogų Lietuvoje neturintis tyrimas, todėl patirtimi ir praktiniais patarimais dalinamės ir su kolegomis iš užsienio“, – teigia A.Paškoninenė.
Ji sako, kad pusiausvyros sistemos kontrolės disbalansas sukelia simptomus, kurie sutrikdo aktyvią žmogaus veiklą. Galvos svaigimas yra svarbiausias, vyraujantis pusiausvyros sistemos pažeidimo simptomas. Svaigimo diagnostika dėl priežasčių įvairovės dažnai būna labai sudėtinga, todėl tai kelia rimtą galvosūkį įvairių specialybių gydytojams, į kuriuos kreipiasi pacientai.
Vidutiniškai 15 iš 1000 į šeimos gydytoją besikreipusių pacientų kiekvienais metais atvyksta skųsdamiesi pusiausvyros sutrikimo simptomais. Bendrai pusiausvyros sutrikimai vargina apie 20-35 proc. visos žmonių populiacijos. Net 71-78 proc. vyresnių nei 70 metų žmonių skundžiasi galvos svaigimu, o įvertinus dažniausias griuvimo priežastis, nustatyta, jog net iki 50 proc. atvejų yra nulemti vestibulinės funkcijos sutrikimų.
Gitana Letukienė
Vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene
VUL Santariškių klinikos
