0.1 C
Birštonas
2024 / 04 / 20

Idėja Lietuvai: perpus mažiau maisto atliekų

Ar jau skaitėte?

Lietuviai uždirba mažiau, bet išmeta daugiau

- Reklama -

Lietuvos gyventojas vidutiniškai uždirba 667 eurus per mėn., estas – 942 eurus. Lietuvis per metus išmeta 56,03 kg maisto, estas – 54,1 kg. Nors 44 proc. apklaustųjų Lietuvoje mano, kad kiekvienas gyventojas gali prisidėti prie maisto švaistymo problemos sprendimo, dažnas linkęs neigti, kad tokia problema išvis egzistuoja.

Žmonėms atrodo, kad namų ūkių indėlis į bendrą maisto atliekų srautą toks menkas, kad nė neverta apie tai kalbėti. Tuo metu tarptautiniai tyrimai rodo, kad namų ūkių maisto atliekos sudaro didžiausią dalį bendrame maisto atliekų sraute.

Tarptautinį visuomenės švietimo projektą inicijavęs Lietuvos vartotojų institutas ką tik baigė rengti tyrimą, kuriame apžvelgiama maisto švaistymo situacija 6-ose ES šalyse, įskaitant Lietuvą.

„Šiandien norėtume kreiptis į visuomenę ir atsakingas valdžios institucijas: ar mes, Lietuvos visuomenė ir valstybė, turime ambicijų tausoti maistą? Ar pagaliau ryšimės užsibrėžti tikslą: iki 2030-ųjų perpus sumažinti išmetamo maisto kiekį?“ – klausia Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė.

„Norime žmonėms paaiškinti maisto gamybos ciklo ir maisto atliekų poveikį aplinkai, klimatui ir net migracijos procesams pasaulyje“, – sako Lietuvos vartotojų instituto ekspertė Renata Dagiliūtė.

- Reklama -

Klimato kaita virtuvėje

„Maisto gamyba, vartojimas ir atliekos daug prisideda prie klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo, išteklių pereikvojimo. Vartotojas dažnai tik miglotai nutuokia, kaip jo pasirinkimai parduotuvėje ir virtuvėje veikia kitų planetos gyventojų padėtį ir galimybes tinkamai maitintis“, – priduria ekspertė.

Balandžio 10 d. Lietuvos vartotojų institutas į Vilnių sukvies tarptautinius ekspertus, daugelį metų dirbančius maisto švaistymo mažinimo srityje. Specialistai iš Olandijos, Švedijos, Vokietijos ir kitų šalių aiškinsis, kaip pasiekti vartotojų protą ir širdį, kad jie imtų keisti įpročius.

„Nuolat nerimaujame dėl maisto poveikio mūsų sveikatai, bet ar lieka kada pagalvoti apie visos maisto gamybos, tiekimo ir vartojimo sistemos poveikį planetai?“ – retoriškai klausia R. Dagiliūtė.

- Reklama -

Gera naujiena: įpročius galima keisti

Didžiausią poveikį aplinkai daro mėsos ir pieno produktų vartojimas. Maistą gaminant, apdirbant, vežant, ruošiant teršiamas oras, vanduo ir dirvožemis, eikvojami ištekliai (pvz., vandens), kaupiasi pakuočių atliekos, kertami miškai. Dėl pesticidų naudojimo nyksta bitės. Perdirbant maistą į aplinką plūsta įvairiausi teršalai. Maistui gendant sąvartynuose, susidaro dujos – metanas – kurios labai prisideda prie klimato šilimo. Dėl klimato kaitos jau nyksta gyvūnai ir augalai.

Mokslininkai paskaičiavo, kad perpus sumažinus suvartojamos mėsos kiekį ES, šiltnamio dujų sumažėtų 25-40 proc. Siekiant ekologinės gerovės ne mažiau svarbu mažinti išmetamo maisto kiekius.

Geroji žinia yra ta, kad visi ir kiekvienas galime sumažinti savo indėlį į maisto atliekų srautą. Pavyzdžiui, maisto gaminius, kurių galiojimo laikas ilgesnis, sudėję į šaldytuvo ir spintelių lentynų galą, priekyje matysime tuos, kurių nebegalima ilgai laikyti. O nesuvalgyto maisto likučius galima suvartoti kitą dieną, pietums ar vakarienei, arba užšaldyti ir suvartoti kitą kartą. Iš tik pradėjusių minkštėti vaisių galima paruošti tirštą kokteilį ar išsikepti pyragą, o iš pradedančių vysti daržovių – išsivirti sriubą.

Projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga, Lietuvos vartotojų institutas ir partnerių organizacijos Bulgarijoje, Estijoje, Kroatijoje, Latvijoje ir Rumunijoje.

Dr. Zita Čeponytė
Prezidentė
Lietuvos vartotojų institutas

- Reklama -

Chirurgas įspėja apie plačiai pasaulyje paplitusią ligą: net 80 proc. atvejų paveldima genetiškai

Venų ligos – vienos plačiausiai paplitusių ligų pasaulyje. Kas ketvirta pasaulio moteris ir kas šeštas vyras turi veninį kraujotakos nepakankamumą. Pasak sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ kraujagyslių chirurgo Narimanto Markevičiaus, svarbu laiku atpažinti sveikatos sutrikimus...

Atsirado blusų? Patarimai, ką daryti

Šiltas ruduo padidino blusų aktyvumą, kenkėjų kontrolės ekspertai jų aptinka ne tik rūsiuose, namuose, kur laikomi gyvūnai, bet ir vaikų darželiuose, gamybinėse patalpose bei viešuosiuose tualetuose. Ką daryti, jei patalpose pastebėtos blusos? „Blusos gali tapti...

Imuninė sistema: reaguoti ir nereaguoti

Prasidėjo ruduo, artėja žiema. Imame sukti galvą, kaip galėtume išvengti daugybės ligų ir išgirstame skambų patarimą: stiprink imunitetą. Visgi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorė, imunologė dr. Aurelija Žvirblienė nesižavi imuniteto stiprinimo...

Fizinis aktyvumas, smegenų lavinimas ir miegas – svarbiausi būdai, padedantys gerinti atmintį

Atmintis – gyvybiškai svarbi žmogaus gyvenimui. Dauguma situacijų, kai ką nors pamirštame, eikvoja mūsų laiką ir kelia įtampą. Didėjant informacijos srautams, greitėjant gyvenimo ritmui, nemažai žmonių skundžiasi suprastėjusia atmintimi. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė....

Kiek laiko automobilį verta drausti kasko?

Rugpjūčio mėnesį net kelissyk siautusi stichija negailėjo nei pastatų, nei automobilių. Pastarųjų savininkams audrų padaryta žala sudarė kone pusę visų registruotų žalų. Tačiau į draudimo išmokas pretenduoja tik tie, kurie apsidraudė automobilius kasko draudimu....

Falafelių dienos proga kulinarė siūlo jų pasiimti į pikniką: patiks skubantiems (receptas)

Falafelių dienos proga kulinarė siūlo jų pasiimti į pikniką: patiks skubantiems (receptas) Traškūs išorėje ir minkšti viduje – avinžirnių falafeliai užkariauja ne tik veganų virtuves: tradicinis Artimųjų Rytų ir Viduržemio jūros šalių patiekalas puikiai pritaikomas...

„Paysera“ Europos klientams pristato šaltibarščių spalvos mokėjimo kortelę

Lietuviška finansinių technologijų įmonė „Paysera“ pristatė šviesiai rožinę, arba tiksliau sakant, lietuviškų šaltibarščių spalvos „Visa“ mokėjimo kortelę. Tai yra trečioji naujo dizaino mokėjimo kortelė nuo praėjusių metų pavasario, kai įmonė pristatė naują logotipą ir...

Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose ir užtikrinti tinkamą temperatūrą?

Kondicionierių galima rasti kone kas penktame Lietuvos bute ar name. Dar penktadalis savininkų teigia artimoje ateityje planuojantys jį įsirengti – tokias tendencijas atskleidžia gyventojų apklausa. Visgi ekspertai pastebi, kad ne kiekvienas gyventojas išnaudoja tokius...

Kodėl ir kaip dovanojame sužadėtuvių žiedus?

Sužadėtuvių žiedas yra daugiau nei tik papuošalas. Jis simbolizuoja svarbų pažadą poros santykiuose. O ar kada pagalvojote, kodėl dovanojame būtent deimantais papuoštus žiedus? Sužadėtuvių žiedų istorija prasidėjo labai seniai, tačiau jų populiarumas stipriai išaugo,...

2021 metų vestuvinių žiedų tendencijos: kas laukia ateinančiais metais?

Galima neabejoti, kad 2021 m. vestuvių tendencijoms įtakos turės Covid-19 pandemija ir 2020 m. karantinas. Šiais metais tūkstančiai jaunųjų ir jaunikių buvo priversti atšaukti ar atidėti savo vestuves, daugelis su mintimi, kad jų 2021...

Prancūzija gelbės Amazonės miškus: rengiasi riboti sojos naudojimą

Jau apribojusi palmių aliejaus naudojimą degalams, Prancūzija ruošiasi žengti kitą žingsnį gelbėjant atogrąžų miškus. Agentūros „Platts“ šaltinių duomenimis, iš biodegalams naudojamų žaliavų sąrašo Prancūzijos Vyriausybė nuo 2021 m. ketina išbraukti sojų aliejų. Dėl augančios sojos...

Su stereotipais kovojanti regbininkė sūnus moko pagarbos

„Regbis man primena gyvenimą: kad ir kiek tave griautų, privalai atsistoti“, – sako Lietuvos moterų rinktinės žaidėja ir vaikų regbio trenerė Austėja Minkevičiūtė. Jaunos moters lūpomis kalba patirtis, būtent regbis jai padėjo atsitiesti po...

Teismas nepatikėjo taksi vairuotojo versija dėl keleivės sužalojimo

Klaipėdos apygardos teismas atmetė nuteistojo apeliacinį skundą ir konstatavo, jog taksi vairuotojas pirmosios instancijos teisme nuteistas pagrįstai – jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, jis įpareigotas per visą bausmės laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios...

Penki mitai, trukdantys jaunimui pradėti laiku taupyti pensijai

Kasmet Lietuvoje į aktyvią darbo rinką įsilieja tūkstančiai jaunų žmonių, kurie pradeda gauti pirmąsias savo reguliarias pajamas ir dažniausiai jas skiria einamosioms išlaidoms padengti. Tai, kad ilgalaikiai finansiniai tikslai paprastai atsiduria antrame, o gal...