Užsitęsusi bobų vasara ir iki trumpų rankovių spalį vis dar leidžiančios išsirengti dienos ne juokais trikdo vairuotojus: kaip nepaskubėti šiemet „perauti“ savo automobilį žieminėmis padangomis? Draudikai perspėja, kad atotrūkis tarp tam jau tinkamos temperatūros ankstyvą rytą ir šiltų dienų didina riziką, kad vairuotojai padangų keisti neskubės iki paskutinės sekundės, o jei staigiai atšals – tam bus visiškai nepasiruošę.
Vienos iš Lietuvoje veikiančios Draudimo bendrovės Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis teigia, esminė klaida, kurią paprastai daro vairuotojai, – oro temperatūros vertinimas netinkamu paros metu.
„Kalbant apie orus, šiemet turime tikrai neeilinę situaciją. Nors spalis jau įpusėjo, toliau laikosi rudeniui neįprasta šiluma. Suprantama, kad apie padangų keitimą į žiemines dar nesinori galvoti, tačiau planuojant šį neišvengiamą veiksmą pirmiausiai reikia atsižvelgti į tai, kada ir kokiomis sąlygomis važiuojate – greičiausiai anksti ryte į darbą, tuomet dar būna vėsu, žvarbu. Užmiestyje šiemet jau fiksuotos pirmosios šalnos, tad tik laiko klausimas, kada jos pasitiks nepasiruošusius didmiesčių vairuotojus”, – sako A. Žiukelis.
Jis pataria sekti orų prognozes ir pastebėjus, kad jums įprastu vairavimo metu temperatūra kris žemiau +7°C, neatidėlioti padangų keitimo.
Be to, specialistas atkreipia dėmesį, kad nepaisant šiltų orų, šie metai neturėtų tapti išimtimi: lapkričio pradžioje servisuose vėl drieksis eilės, nes pagal Kelių eismo taisykles žiemines padangas būtina pradėti naudoti nuo lapkričio 10 dienos.
„Vasarinėms padangoms ribinė temperatūra yra +6-7 °C. Žemiau šios ribos vasarinės padangos praranda reikiamas savybes, užtikrinančias tinkamą sukibimą su kelio danga. Rupesnė, pavyzdžiui, žvyro danga atokesnėse vietovėse padeda sušvelninti šaltuko įtaką, tačiau esame ne kartą matę, kad temperatūros kritimas geba beveik akimirksniu paralyžiuoti eismą didmiestyje, ypač piko metu. Net ir nedidelė šalna bei atsiradęs slidumas sukuria didžiulę riziką nesuvaldyti automobilio. O jei dar ir padangos netinkamos, tuomet bėdos praktiškai neišvengiamos“, – tvirtina ekspertas.
Kitu svarbiu aspektu išlieka žieminių padangų kokybė, kurią nusako anaiptol ne tik tai, ar smarkiai sumažėjęs protektoriaus gylis. Priklausomai nuo žieminių padangų naudojimo trukmės bei sezoninio sandėliavimo sąlygų, padangų guma gali būti suskeldėjusi, turėti „guzų“, būti netolygiai dėvėta, pasenusi.
Būtina žinoti, kad saugiam dalyvavimui eisme būtinos kokybiškos visos keturios padangos, nors dalis vairuotojų, siekdami sutaupyti, vis dar nevengia jas keisti ir atnaujinti dalimis – tik labiausiai nusidėvėjusią porą.
A. Žiukelio teigimu, padangų kokybę ir tinkamumą naudoti geriausiai įvertins ekspertai, o į jų nuomonę vairuotojai turėtų įsiklausyti. Be to, pasikeitus padangas į žiemines būtina pasitikrinti ir ratų geometriją, stabdžius, kitus pakabos elementus ir įsitikinti ar jie nesusidėvėję. Neteisingai sureguliuoti ratai gali lemti didesnį ir greitesnį padangų nusidėvėjimą.
„Net ir kiek anksčiau pasikeitus padangas į žiemines reikia atsiminti, kad didesnį jų nusidėvėjimą labiau lemia ne šilti orai, o netinkamas slėgis ar nesužiūrėta ratų geometrija – šios priežastys yra lemiamos, kalbant apie padangų sugadinimą. Žieminės padangos pastebimai intensyviau pradeda dėvėtis tik esant aukštesnei nei +10°C laipsnių temperatūrai. Iš esmės baimė, jog kelias savaites pasivažinėjus su žieminėm padangomis prie pliusinės temperatūros jos greitai nusidėvės, tikrai nepagrįsta”, – sako A. Žiukelis.
Boris Kuzmas
Marketingo ir viešųjų ryšių skyriaus vadovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje
