Visuomenei vis garsiau kalbant apie pridėtinio cukraus poveikį organizmui ir siekiant mažinti suvartojamo cukraus kiekį, maisto produktų gamintojai skuba prisitaikyti prie įsigalinčios tendencijos. Lyderiaujančios šalyje kepyklos „Vilniaus duona“ produktų vystymo vadovė Snieguolė Šoblinskienė pasakoja, kad vien per pastaruosius metus bendrovė pristatė net kelis gaminius be jokio pridėtinio cukraus, be to, intensyviai atnaujina ir vartotojų pamėgtų gaminių receptūras – siekiant pateisinti lūkesčius, cukraus kiekį mažina daugiau nei perpus.
Vyraujantys cukrai – nekenksmingi
Pasakodama apie duonos sudėtyje esantį cukrų „Vilniaus duonos“ produktų vystymo vadovė sako, kad pirmiausia svarbu atskirti du cukrų tipus – natūralų ir pridėtinį. Šiuolaikiški duonos kepėjai akylai kontroliuoja ir nuolat tobulina savo produkcijos sudėtį, todėl dažniausiai duonos gaminiuose vyrauja natūralūs cukrai.
Natūralaus cukraus, pasak S. Šoblinskienės, kepant duoną išvengti nepavyks. Tačiau ir žalos jis žmogaus organizmui nedaro: „Daugelis duonos sudėtyje esančių pagrindinių ingredientų, pavyzdžiui, ruginiai ir kvietiniai miltai, įvairūs grūdai ar mielės savyje turi natūralių cukrų. Kepant duoną tik iš šių ingredientų ir nepagardinus jos pridėtiniu cukrumi, 100 g vartojimui paruoštos duonos savyje turės apie 2 g cukrų. Toks cukraus kiekis žmogaus organizmui neturi jokio neigiamo poveikio, taigi atsisakyti ar vengti duonos dėl neva didelio cukraus kiekio yra nepagrįsta.“
Tuo tarpu pridėtinis cukrus duonos kepimo procese atlieka technologinę funkciją, todėl tokio cukraus kiekį galima sukontroliuoti. „Pridėtinis cukrus reikalingas mielių sudėtyje turintiems gaminiams, nes sudaro sąlygas mielėms atlikti savo funkcijas: suteikti duonai minkštumo, purumo, malonaus kvapo, skonio. Skaičiuojama, kad bendrai žmogaus organizmui pilnai tinkama riba yra, kai 100 g duonos yra 5 g cukraus. O jei cukraus mažiau – dar geriau“, – sako S. Šoblinskienė.
Vartotojų įpročiai keičiasi
Šoblinskienė taip pat atsigręžia ir į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, sufleruojančias, kad primygtinai vengti cukrų atsisakant dalies maisto produktų, tarp jų – ir duonos, nėra gerai: cukrai būtini sklandžiai smegenų, kitų žmogaus organų veiklai užtikrinti. Vis dėlto, pasak „Vilniaus duonos“ atstovės, garsėjanti diskusija apie pridėtinį cukrų vartotojų įpročius keičia pastebimai ir greitai.
„Siekiant kontroliuoti suvartojamo cukraus kiekį, rinkdamiesi maisto produktus jie vis dažniau ima gilintis į sudėtį, lyginti gaminius tarpusavyje ir ieškoti geresnio – sveikesnio – sprendimo. Vis dėlto daliai vartotojų cukraus kiekis maisto produktuose rūpėjo visada. Todėl įgudę duonos mėgėjai nuo seno žino, kad „Rugelio“ ar „Vilniaus“ duonose pridėtinio cukraus nėra ir niekad nebuvo. Savo ruožtu toliau plečiame gaminių be pridėtinio cukraus pasiūlą: vartotojai spėjo pamėgti „Be pridėtinio cukraus bemielę“ duoną, taip pat smarkiai išpopuliarėjusią naujieną – porcijines duoneles be pridėtinio cukraus „Laba Aviža“, – sako S. Šoblinskienė.
Mažina daugiau nei perpus
Vis dėlto nors duonos be pridėtinio cukraus pasiūloje rasti galima, produktų vystymo vadovė sako, kad vien tiek siekiant pateisinti vartotojų lūkesčius ir reaguoti į besikeičiančius įpročius nėra gana. Todėl pastaraisiais metais „Vilniaus duona“ imasi ir papildomų veiksmų – intensyviai atnaujina dalies vartotojų jau pamėgtų gaminių, kurių sudėtyje yra pridėtinio cukraus, receptūras, sumažindami cukraus kiekį.
„Augantis vartotojų noras maitintis sveikiau ir gilėjantis dėmesys maisto produktų sudėčiai įpareigoja mus koreguoti net tų gaminių receptus, kurie nuo kasdienės vartotojų mitybos tapo neatsiejami. Idealus pavyzdys – spalį pristatytos atnaujintos receptūros „Urtės“ tamsi duona su saulėgrąžomis ir „Urtės“ 7 grūdų duona. Antai lig šiol 100 g tamsioje duonoje su saulėgrąžomis cukraus buvo 6,1 g, o nuo šiol – tik 1,8 g. Tuo tarpu 100 g „Urtės“ 7 grūdų duonoje cukraus būta 5,7 g, o beliko tik 2 g. Vadinasi, cukraus kiekis gaminiuose sumažintas daugiau nei perpus – beveik triskart“, – skaičiuoja S. Šoblinskienė.
Produktų vystymo vadovės teigimu, bendrovės pardavimų duomenys rodo, kad naujų ir atnaujintų „Vilniaus duonos“ gaminių paklausa nesiliauja augti. „Vadinasi, vartotojai tokius pokyčius jau spėjo ne tik pastebėti, bet ir įvertinti“, – sako S. Šoblinskienė.
