Lietuvoje auga vidutinė suma, kuria gyventojai apdraudžia savo gyvybę, rodo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos duomenys. Pernai metais pasirenkama gyvybės draudimo suma šalyje vidutiniškai siekė 9,4 tūkst. eurų , t. y. maždaug dviem šimtais eurų daugiau nei užpernai. Vertinant statistiškai, vyrai savo gyvybę įkainoja brangiau – 10,5 tūkst. eurų. Tuo tarpu moterys gyvybę apdraudžia vidutiniškai 8 tūkst. eurų suma. Tiesa, moterų gyvybės draudimosi vidutinė suma, lyginant su vyrų, pernai metais augo labiau.
„Gyvybės draudimo rinka pastaraisiais metais nuosekliai augo – ir pasirašomų sutarčių skaičiumi, ir įmokų apimtimi. Tačiau lyginant pasirenkamas gyvybės draudimo sumas, visgi tendencijos pastaraisiais metais iš esmės nesikeičia. Jei imtume visą draudimosi sumų skalę, tai didžioji dauguma besidraudžiančių gyventojų linkę rinktis vidutines ir mažesnes nei vidutines draudimosi sumas. Maksimaliomis sumomis gyvybė Lietuvoje draudžiama labai retai, praktiškai tokius atvejus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų“, – sako Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos vadovas Artūras Bakšinskas.
Maždaug 90 proc. šalyje pasirašomų gyvybės draudimo sutarčių atvejų asmens draudimosi suma neperkopia 15 tūkst. eurų. Kas trečias besidraudžiantis asmuo savo gyvybę apdraudžia mažesne nei 3 tūkst. eurų suma. Kaip pastebi asociacijos atstovas, pernai metais Lietuvoje nebuvo sudaryta nė viena sutartis, kuria gyvybė būtų apdrausta daugiau nei 300 tūkst. eurų. Užpernai tokia suma apsidraudė du asmenys. Gyvybę nuo 150 iki 300 tūkst. eurų suma pernai apdraudė 14 gyventojų (užpernai – 10).
„Dažnai girdžiu klausimą, o kokia gyvybės draudimo suma yra pakankama? Vienos formulės, kuri tiktų visiems, nėra. Vidutinė draudimo suma vienam gyventojui bus tinkama, o kitam – per maža. Draudimo išmoka garantuoja finansinį stabilumą sunkiausiu šeimai metu ir amortizuoja nelaimės poveikį jos materialinei gerovei. Tad norėdamas tinkamai pasirinkti gyventojas turi ne tik įvertinti šiandieninę savo šeimos finansinę situaciją. Jis taip pat turi gerai apgalvoti, kokie bus reikalingi finansiniai ištekliai užtikrinti svarbiausius šeimos poreikius ir prisiimtus finansinius įsipareigojimus, jei dėl nelaimės ji netektų savo maitintojo. Tais atvejais, kai šeimą išlaiko tik vienas jos narys, šeima turi mažamečių vaikų ir ilgalaikių įsipareigojimų, rekomenduojama pasirūpinti maksimaliai įmanoma finansine apsauga“, – pataria A. Bakšinskas ir primena, kad apsidrausti gyvybės draudimu turėtų tas šeimos narys, kurio nuolatinės pajamos yra didžiausios.
Iš viso pernai metais Lietuvoje buvo sudaryta daugiau nei 65 tūkst. naujų gyvybės draudimo sutarčių ir pasirašyta 215 mln. eurų įmokų, t. y. beveik 19 proc. daugiau nei 2013 metais. Didžiąją dalį, 70 proc. pasirašomų gyvybės draudimo įmokų sudaro kaupiamojo (investicinio) gyvybės draudimo įmokos. Šiuo metu gyvybės draudimu yra pasirūpinę maždaug 15 proc. Lietuvos gyventojų.
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija vienija aštuonias Lietuvos gyvybės draudimo įmones bei kitas ES valstybių narių gyvybės draudimo įmones, veiklą vykdančias per filialus Lietuvoje. Asociacijos nariai: „ERGO Life“, „Swedbank Life“, „SEB gyvybės draudimas“, „Bonum Publicum“, „Mandatum Life“, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, „Aviva Lietuva“, „Compensa Life“.
Artūras Bakšinskas
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas
